arktic blog’as

Pribrendo man šitas įrašas… jau kokią savaitę vaikštau ir mąstau, kad noriu išsireikšti daugiau nei 160simbolių, ką darau mylimam Vibe. Mąsčiau nuo ko čia pradėjus, kuo čia pabaigus, bet vis tiek žinau, kad parašysiu daugybės įvykių, emocijų ir naujienų/senienų kratinį. Na ir gerai ne Kiaušui gi rašau! Va sėdžiu virtuvėj su 2 kaimynais, turiu 3 valandas laisvas iki bėgimo į darbą ir mėgaujuosi saulute, šiandien ypatingai šilta ir smagu, net apsivilkau maikutę, kad galiu savo tatuiruotą nugarą pademonstruot :) Ryju datules, nors nuo vakar su Inga susilažinom ir….metu kilus kuriuos priėdžiau atvažiavus, o ji ieškos vaikino (sakėm kad jei abi ieškosim vaikino iki deadline’o tai nelygybė bus, nes man jau mažai trūksta iki vadinamo “feisbuko statuso”) tai va datulės labai skanios čia ir reik nustot jas kilogramais ryt. Ok ,o dabar dar didesnė blevyzga; metų apžvalga:

Mokykla (pastatas) dar stovi, einu iš ryto, išeinu po pietų…

Grupiokai kaip ir fainiai viskas būtų, bes realiai mažai su jais bendrauju, per savo kolegas ir kaimynus (šeimą) nerandu su grupiokais laiko pasibūt tai taip ir gaunasi…su danais… su danais… ir beveik jokio internacionalo. Bet galų gale į Daniją atvažiavau!

Brangieji kaimynai nusprendė, kad metus su jais pragyvenus jau turiu prabilti daniškai, tai jau kelias savaites su manim šneka praktiškai tik daniškai, o aš galiu atsakyt kokia noriu kalba (kartais užsimiršta ir pradeda šnekėt angliškai, bet vieni kitiems niuksus pradėjo dalint kad nebešnekėtų angliškai), ką galiu pasakyt, ačiū jiems, bet kartais po sunkių dienų, kai pavargus kaip šuva grįžtu namo, smegenys ir taip nebeveikia o jie ima daniškai kalbinti tai jausmelis ne kažką.

Vakar su draugu dar sutarėm, kad jis mane mokys danų, na t.y. pusvalandį kasdien šnekėsim/susirašinėsim daniškai, ir jis man atsakys į visus idiotiškus klausimus ir klaidas taisys (o klaidas jam baisiai patinka taisyt… tiesiog ant kaktos parašyta).

Vis dar dirbu Aros ir džiaugiuosi kad turiu tokius bepročius kolegas, kartu į vakarėlius pavaikštom, vasarą buvo visos galerijos personalo tūsas, mane kolegos iš restorano tiesiog privertė ten eit. Tiesą sakant pirmą kartą buvau tokiam prabangiam restorane (kaip svečias, o ne kaip darbuotoja). Už viską mokėjo darbovietė, buvo apie 100 žmonių, maistas, vynas, alus, gyva muzika (tikrai kokybiška grupė, kurie grojo AC/DC koverius, foo fighters ir visa kita ką normalūs žmonės klauso). Žiauriai smagu buvo. :)

Va ką išmokau tai “nusispjaut”. Į tai kas blogai. Na juk visi žinom kad problemų jei nėra tai prisigalvoti galima. O danai kaip tik atvirkščiai - palieka problemas ten kur joms ir vieta! Tarkim mokykloj susibarėm su grupiokais su kuriais dirbam visą pusmetį, ir nusispjaut man….negadinu sau nervų, ryt ateisim, dirbsim kaip dirbom ir  tiek. Ir taip daug maž visur. Ir taip gera kai išeini, žinai kad p* ant tos grupės, eini namo ir mėgaujiesi saulėta diena (nes tokių čia pasitaiko tik viena-kita).

Muzika… va ką pasakysiu, kuo džiaugiuosi, kad vėl nors truputuką galiu prisiliest prie muzikos.. kartkartėmis gaunu būgnus padaužyt, pianino klavišus paspaudyt ir dar padainuot prisiplaku truputėlį. Čia vienas didžiausių džiaugsmų.. nes draugas grupės vokalas+gitara, o kaimynas būgnininkas tai nebūčiau aš Myyyyylda :))))
Dar kas naujo per metus… ai įsirengiau kambarį labai mielai, ir sienos pagražintos ir lova dvigulė ir komoda ir net būt malonu :)

Foto: aš ir mainų studentė iš USA. Daryta šį penktadienį per TDC vakarėlį mūsų barake. Jos kambario tema žinoma…USA. bet tai buvo viskas labai smagiai. (na išskyrus tą vakarėlio dalį kuri išsitrynė iš mano atminties)

Are U kidding me?

Myliu, bučiuoju ikiki ;)

Po ilgos pertraukos užplaukė toooks noras parašyti. Sėdžiu mokykloj, po 10,5 valandų darbo ir 5val miego, žinau, kad rytoj paskutinė diena priduoti vieną popiergalį, kurio parašiau na… kokius 10proc. Ką gi veiksi? OGI VISKĄ, kad tik nereiktų daryti to ką reikia :) TIPIŠKA
Į mūsų kaimą atėjo pavasaris, na jau gal ir vasara turėtų ateit, bet pavasaris buvo žymiai šiltesnis nei, kad šitos dienos, bet ne taip ir blogai kaip pagalvoju, nereik lėkt į parduotuvę pirkt naujų rūbų, nes laiko nėra apsipirkinėjimui.
*visoms HM mylėtojoms- nekenčiu tos parduotuvės, nuoširdžiai, prisirenki rūbų, nueini prie matavimosi kabinų, o ten daugiau bobų negu kad humanoj per didžiausius išpardavimus! Nebūčiau aš- nueinu į vyrų skyrių ir … ČIA GI DANIJA, vyrų ten ne ką mažiau.. tyliai nusikeikiu ir bandau išsirinkti rūbus nesimatavus, atsikratau to, ko nepirksiu nesimatavus…einu iki kasų, o ten dviguba eilė nei prie matavimosi kabinos! Na jau tikrai nestovėsiu pusvalandį eilėj kad atiduočiau pinigų… Ir taip visada, huh, kartais pagalvoju kaip gerai būtų apsipirkt kokiam akropoly, ten šliaužioja fyfos, viena kita pasimatuoja ir ramu… o čia daugiau perka negu matuojasi…

Va sužinojau, kad kadangi dirbu Aros modernaus meno galerijoj turiu galimybę eiti nemokamai visada į parodas, ir pasiimti iki 5 šeimos narių… man atrodo šeima Danijoj greit padidės kai pasakysiu tai draugams (arba kas perskaitys šitą įrašą), atsiras visokių pusbrolių :) ir pati noriu nueit, ale KADA??? :/
Baisiausiai laukiu egzamino (birželio 29-30), o tada bus du geriausi mėnesiai. :)

Tiek brainstorm’o iš Aarhus’o kaimo, linkėjimai močiutėms, seneliams, tėveliams ir visiems kitiems šikniams kuriuos gaudau ant “skaipo” ir niekaip nesugaudau…arba sugaudau. :p

Nuo pirmadienio ariau beveik tiesiogine to žodžio prasme. Akademijoj buvom padalinti po 3, grupėmis. Projektui. Jo deadline’as šiandien 14:00. Dvi dienas dirbom matininkais laukuose, vykdėm keturias užduotis. Viena diena teoriškai buvo laisva, bet mes susitarėm susitikti ir pradėti tvarkyti apskaičiavimus, brėžinius ir maketuoti. Rezultatas: šiandien 11:20 baigėme darbus. Line levelling maketas ant vatmano-done, knyga su brėžiniais, lentelėm, eskizais, apskaičiavimais ir aprašais-done, area levelling 2 brėžiniai-done, area levelling maketas-done. Klaikiai vėjo nugairintas veidas, kasdienis nuovargis po 7val lakstymo laukais, stulpelių kaitaliojimo, kalimo į žemę ir matavimų eina kaip priedai. Dabar liko sulaukti įvertinimo. Kelios foto iš šiandien:

Na ir dar… vakar su savo kaimynais turėjome bendrą vakarienę, pabendravom šiek tiek, jau truputį nebe tokia asocial jaučiuosi. Padariau mūsų virtuvės foto ta proga:

Tokia mintis šiandien aplankė pirmą kartą. Jau šiek tiek daugiau nei mėnuo Danijoje, jau tikrai neblogai gaudausi mieste, mačiau daug vietų, apsipratau su kultūra ir… šiandien pamačiau kas yra “daniškas sekmadienis”. Atsikėlusi patraukiau prie jūros, žinojau, kad už kelių km nuo mano gyvenamos vietos yra gražiausias Aarhus’o paplūdimys. Radau, iš esmės na juk stebuklų nebūna, bet tam tinka paprastas žodis GRAŽU. Ėjau per prabangų nuosavų namukų rajoną, visur ramu, tvarkinga, danai sekmadienį tvarkosi, bent jau kiek mačiau tai sekmadienį daugiausiai besitvarkančių žmonių, tiek kollegiet tiek kiemuose. Praėjau didžiulį stadioną, tooookį didžiulį, futbolo stadioną. Per pievą…ir siauras smėlio ruožas skiria nuo jūros. Baltija čia kažkokia žydresnė. Bangų dar nei karto nemačiau čia, gal todėl kad įlanka tai ir nebūna. Nuėjau ant tiltuko į jūrą, atsiguliau ir tada atėjo minėtoji mintis. Saulė šviečia, kojas gali įmerkti kiek nori į vandenį, nors ir šaltas tas vanduo, gulėk ir mėgaukis, niekas nesutrukdys, su jausmu kad čia yra saugu jau apsipratau viskas gražu, žmonės nusišypso susitikus žvilgsniams, kiti sveikinasi, kažkokia pozityvo perpildyta atmosfera aplink. Ir sakykit ką norit, bet tai nuoširdu, visi čia suvokia, kad šypsena nekainuoja, bet tai yra malonu. Va kodėl danai laimingiausi žmonės pasauly, jie užtikrinti savo padėtimi ir supranta paprastumo grožį. Gal kiek per rožiniai aš čia viską nupaišiau, bet kartais gera patirštinti gerą spalvą ir pačiai pasijausti puikiai.

Šiek tiek foto iš šiandienos blūdijimų:

TURIU NUOSAVĄ BARAKĄ, na t.y. kambarį!!!

Viskas vyko kaip ir visada, kurioziškai, kvailai ir nenormaliai, bet dabar turiu kambarį vienam iš geriausių Aarhus’o bendrabučių.

Ketvirtadienį įsikrausčiau į kambarį. Su ex kambarioko Mindaugo pagalba susivežiau reikalingiausius daiktus ir nakvojau jau savo kambaryje. :) Nuo čia iki mokyklos man tik 15min kelio pėsčiomis, vien todėl ketvirtadienį nakvojau čia. Mat iš baldų čia: stalas, kėdė ir lentyna. Gerai, kad turiu pripučiamą čiužinį, taigi pasidariau ir lovą. Pirmą naktį sušalau, bet visa kita - gerai.

Penktadienį mokykloj buvo sporto diena, žaidžiau tinklinį. Kas juokingiausia visi taisykles įsisavino tik žaidimo viduryje :D bet šeip buvo velniškai smagu. Alus universiteto teritorijoj liejos per kraštus, įdomu kiek dar laiko reiks kol priprasiu prie šito alkoholizmo visur ir visaip.

Vakarop draugas Tadas su mašina padėjo atsivežti visus likusius daiktus. Šeip truputuką gaila buvo atsisveikint su kambariokais, na tą vakarą buvo tik Mantas, vaikinas kuris mėnesį išgelbėjo nuo benamės dalios. Nes vakarai, užmigimai su relaksacine muzika ir aromaterapija, ekstremalios gyvenimo kambary sąlygos ir visos kvailystės - kompanijos reikalas, gyvenant vienai to trūksta. Beja tokių kambariokų gali pavydėt, bet kas, va gėlytė gražuoliams į daržą.

Dar šiek tiek apie bendrabutį:

virtuvė bendra 14 kambarių,

mano aukšte gyvena 12 danų, aš ir vokietė atvažiavus pagal mainus,

kaimynai draugiški… vieni ypatingai draugiški ir plepūs, kiti - atvirkščiai. Visiems duočiau daugiau nei po 24 metus.

virtuvė toookia nereali, visa technika nauja, viskas tvarkinga, gražu, nueini į virtuvę ir išeit iš jos nesinori (kitą dieną įdėsiu nuotraukų), taigi nenuostabu kad joje visą laiką ką nors sutinki,

bendrabuty turime: barą - klubą, du muzikos kambarius su įranga, kambarį dviračiams, sandėliuką, skalbyklą, sporto salę, kelias saunas, girdėjau, kad yra ir biliardo stalas kažkur bet šito dar nemačiau,

visos durys atsirakina su spec. mikroschema (užsirakinti durų iš vidaus dar neišmokau),

barakas stovi Risskov rajone, tai yra vienas prabangiausių rajonų mieste.

o dabar šiek tiek nuotraukų ir lėksiu prie jūros, ji čia netoli, kasdien matau eidama iš mokyklos.

Kadangi šitas blogas tapo savotišku dienoraščiu, veiklos ir gyvenimo aprašymu, tai dabar detalus absurdiško pusdienio aprašymas:

Pirmadienis 12:30 turiu būti vietoje kurioje dar nebuvus, bet apžiūrėjus galimybes žemėlapyje, susidariusi maršrutą buvau rami, kad išvažiavusi 11:30 dviratuku - būsiu Aarhus Tech pastate :)

Miegojau kaip užmušta, negirdėjau kaip Mantas (taip taip, tas pats gerasis žmogas pas kurį kambary jau gyvename du įnamiai, taip taip, Mindaugas ir aš, ir mes jau trys) pirmas išsikrapštė iš namų, grįžo, vėl išlėkė… negirdėjau nieko iki tol kol atsikėlė Mindaugas…t.y. jo žadintuvas negrojo pakankamai ilgai, kad atsikelčiau.

Išsiverčiau iš lovos, rami kaip belgas (gal kaip trys belgai), pakalbėjom su Mantu, Mindaugu parsiradusiu iš dušo, pradėjau ruoštis niekur neskubėdama, nes žinoma laiko turėjau į valias :)
(kadangi raktus turim vienus trims, ir plius vieną raktą nuo kambario, o į koridorių patekti reikia kaip nori, tai dalinomės taip: Mindaugas ima raktus nuo visko, aš tik raktuką nuo kambario, Mantui neliko…)

Visi išlėkė, aš buvau paskutinė. 11:30 užrakinu kambario duris, užtrenkiu koridoriaus ir laiptinės duris, atsirakinu dviratuko spyną, užsėdu…. GALINĖ PADANGA TUŠČIA. prirakinu dviratį, jokios panikos, kadangi įeit į namus ir pažiūrėti internete koks autobusas nuvežtų mane iki akademijos negaliu, skambinu grupiokams, draugams, kaip tyčia niekas nekelia. Pagaliau prisiskambinu grupiokui Matui, jis pasako autobusus, aišku nė vienas nuo mano artimiausios stotelės nevažiuoja. Paklausus pirmos pasitaikiusos panos, kaip nusigauti iki “kažkur”, gaunu nurodymus, juos įvykdžius atsiduriu kitame miesto gale, sumokėjus 19dkk, su vienu persėdimu (lucky me-nusipirkus vienkartinį autobuso bilietą gali važinėti 2 valandas ir nesukti galvos). Atsidūriau prie Aarhus university, skambučiais Matui, ir aplink sutiktų žmonių nuorodomis pasiekiau KITĄ PASTATĄ, ir tada buvau jau vėluojanti 5min. Tos mokyklos darbuotojų paklausus gavau nurodymus eiti 4km. oooo taip, pasirodo ilgai vaikščiojau ratais, mat yra dvi mokyklos: Business Academy Aarhus ir Business School Aarhus, ir tai dvi skirtingos mokyklos, tarp jų apytiksliai 4km. Taigi vieni nukreipinėjo mane teisingu keliu, kiti klaidingu ir nuolat vaikščiojau ratais tik kitais keliais. OOOO taip, pagaliau klausinėdama visur kur papuolė, gavau nurodymus teisinga kryptimi (arba jokių nurodymų), nutake’inus dar vieną autobusą buvau prie reikiamo pastato ir… NERADAU KUR ĮEIT :D (čia absurdiškiausia…) pablūdijus radau įėjimą, buvau nusiųsta į sekretoriatą (atseit atsakys man ten į visus klausimus), atsakė, bet teko palaukti geroj eilutėj, kur sutikau lietuvį Andrių (jis baisiausiai persigando kai pasisveikinau lietuviškai, mat mačiau žmogų pirmą kartą, pažinus iš vardo ant kortelės nebuvo abejonių, kad tautietis), pašnekėjom, pablūdijom kartu po akademiją, pagaliau radom mano klasę, taigi finally pavėlavau TIK 1 valandą ir 10 minučių. Po 15 min mano buvimo klasėj prasidėjo pertrauka, balaganai visokie…

Išvada(-os):

netikėk tuo ką sako danai, kad ir kaip tau padėti norėtų,

netikėk žmonėm kurie šventai įsitikinę, nes vistiek tai gali būti neteisinga informacija,

pažiūrėk autobusų tvarkaraščius net jei neketini jais važiuoti,

pasipildyk sąskaitą, po velnių, net jei ji nesibaigia,

nepasitikėk dviračiu taip šventai,

nesinervink (tai įvykdžiau),

pasiimk pinigų (ir tai buvo),

pasižiūrėk kur tavo “taškas” ne tą dieną kai jame jau reikia būti.

IR DAR, grįžau namo, be raktų, be sąskaitos likučio telefone, nusikalus negyvai, ir po langu pašaukus savo kambariokų vardus NIEKAS neatsiliepė. Per stebuklą atsiradus prie kambario, atidarau jo duris-bac-Mindaugas kambary… Maniau nušausiu kai pamačiau.

O o o … dabar vakaras, geras vakaras, kaip ir viskas čia GERAI, optimizmo daug, emocijos geros ir finale, patinka man šitas pusbalaganis, bet toks geras taikus ir tvarkingas.

Kartais pagaunu save tarsi gyvenančią ne mano gyvenimą, tą, kažkokį geresnį, įsivaizduojamą, pusiau nerealų, bet tai realu ir džiugu :)

Vakar buvo diena, kuri mūsų akademijoj įvardinta kaip “orientation day”. Buvo vien internacionalūs studentai, ir damn, ten TIEK DAUG LIETUVIŲ. Trumpai aprašysiu kaip viskas vyko:

• atėjau į akademiją, išgirdau lietuviškai šnekančius žmones, pasisveikinom, persimetėm keliais žodžiais, tada kitus…kitus…daaaug lietuviškai šnekančių :D

• ant stalo buvo sudėtos kortelės, su vardais ir specialybėm, pasiimi savo, prisisegi, sąrašiuke pažiūri prie kokio stalo reikia sėsti ir atsisėdi. :)
• prie mūsų 43stalo sėdėjom 4: du rumunai, lenkas ir aš.
• tada buvo daugybė nuobodžių kalbų, na aktualios temos, bet apie tai jau buvo rašyta laiškuose, internete ir dar vis kartojo akadėj…klaiku
• kalbų gale buvo pertrauka kurios metu buvo pietūs, dideli sumuštiniai, kiekvienam po sumuštinį (danų tradicinis patiekalas-neveltui), gerbiu juos, buvo ir vegetariškų :) na ir po buteliuką kolos, čia buvo negerai, nesuprantu, nejaugi visas pasaulis taip geria kolą???
• po pietų atėjo senesnieji studentai su spec maikutėm, ant jų nugaros parašyta “tutor”(globėjas, verčia gūgl transleit) (beja, mokykla turi daugybė atributikos, net mineralinio etiketės su mokyklos ženklu!), jie prisistatė (tarp jų taip pat buvo gal kokie 8 lietuviai)
• dainavom :) visi, mokėmės ir dainavom, buvo tikrai smagu .
• po su “tutoriais” nuėjom į mažas auditorijas grupelėmis ir ten turėjom workshop’ą, po 5-6žmones grupėje 45min atlikinėjom projektą, po to pristatinėjom. Pristatyti ėjau su lenku, nors aš eiti neturėjau, bet čia kaip visada - kažkam tai reik…
• galiausiai grįžus į pagrindinę salę buvo pertrauka, paskui vakarienė, šiltas maistas, švediškas stalas, gėrimus gali pirkti. Ačiū lietuviui Andriui, kuris pastatė alaus ir palaikė kompaniją, na ir rumunui, kurio vardo nežinau, bet sužinosiu nes būsim grupiokai už tai, kad turėjau progą paimproovinti anglų kalbą.
• po viskam desertas - vaisiai, ooo čia tai buvo nerealu :D

• galiausiai patraukiau namo, eidama namo (tai trunka 15min) sutikau 3 grupes lietuvių, su vienais iš jų ir vakarą praleidau…geras vakaras buvo, būtų geresnis jei visą dieną neplyštų galva, bet…

Pirmadienį turiu būti 12:30 kažkuriam kitam pastate kuris yra kitam miesto gale… reikės sekmadienį apsiuostyti kur tas pastatas :)

O dabar…laukiu grįžtant Manto, pas kurį kambaryje gyvenu jau beveik mėnesį. Bus dar viena nauja pažintis :D

pridedu mokyklos video :)

Sekmadienis Danijoje. Beveik niekas nedirba, mieste žmonių mažai… ir dar pažadino VARPAI. Atsikėliau ir iškart nusprendžiau, kad šiandien - tvarkos diena. Išsiskalbiau patalynę, rūbus skalbykloje kuri rūsy, ir pasidarė gaila nuostabaus oro, šviečiančios saulės, kurią čia išvysi ne taip ir dažnai. Taigi prisiminiau, kad čia, Aarhus’e yra “bembių parkas” (tiesą sakant neatsimenu kaip jis vadinasi, tik girdėjau taip pravardžiuojant ir įstrigo), pasiėmiau truputuką morkų, sėdau ant dviratuko ir numyniau :) Palei jūrą važiuoti buvo smagu, gražu ir štai jums bendras vaizdelis - kelias, parkas, jūra, mano dviratuko “stovėjimo aikštelė” ir “bembiai” kurie vienu metu vooos neužbaksnojo ragais prašydami morkų:

Pradėsiu nuo to, kad likau vakar viena… sugyventinis išsikraustė, aišku smagus faktas, kad vietos dabar į valias turiu ir daiktus persidėliojau, bet supratau, kad su kažkuo gyventi yra daugybę kartų geriau, nes dabar tai nei su kuo pašnekėt nėra, nei ką.. :/ ech, laukiu dabar kambario šeimininko, na ir savo kampo be abejo, kai jį gausiu ieškosiu su kuom gyvent, nes mirtis ir depresija laukia gyvenant vienai.

O dabar apie šiandieną: numyniau iki vege-rojaus. Brabrande (babajų rajone) yra turgus “bazar”, na su lietuviškais turgais nepalyginsi, patį kultūringiausią turgų reiktų išrinkti ir padauginti gėrį iš penkiolikos ;) Taigi, važiavau ten su tikslu apsipirkti maisto. Gerai padariau, kad pasiėmiau tik 100dkk (46,60 Lt), nes būčiau išleidus ir daugiau. Dviratuką palikusi pas draugą, kuris gyvena visai šalia “bazar’o” nupėdinau “apsišopinti”. Pirmoje patalpoje įsikūrę “šmūtkių” pardavėjai, viskas kaip atskiros parduotuvėlės, na panašiai kaip Vilniuje Halė, tik didesnės. Antroje patalpoje apstulbau, žinojau, kad ten galiu nusipirkti daržovių ir vaisių, skanių ir pigiai, kruopų, prieskonių ir t.t. bet neįsivaizdavau kad kiekvienas pardavėjas arabas turi savo “parduotuvikės” ribas, eini, krauniesi kiek nori, na kaip kokios maximos daržovių skyriuje tvarka, prieš išeidamas užsimoki. Yra ir ne tik daržovių parduotuvėlių, yra tokių kaip mini marketai, ten visoks maistas parduodamas.

Prisipirkau tiek, kad vos parvilkau namo :D pabandysiu aprašyti ką gavau už 100dkk:

3dideli apelsinai

~1,5kg vynuogių

~300g džiovintų bananų šokolade

2 kriaušės

100g juodųjų alyvuogių

~200g pievagrybių

didelis violetinis svogūnas

7 pomidorai

3dideli nektarinai

1,5l obuolių sulčių

Dar norėjau daugybę dalykų nusipirkti, bet gerai, kad pinigų neturėjau :D

Pasigedau ten tik riešutų įvairovės.

Taigi dabar mano skrandis bus beprotiškai laimingas visą savaitę, nebereikės jam virškinti vien kruopas atsivežtas iš Lietuvos :)

Nerimstu aš šį vakarą viena leisdama jį kokosais kvepiančiame urvelyje, su trečiu puslitriu kavos balintos sojų pienu, stiklainiuku senelių parūpinto medaus besisaldindama gyvenimą, Katie Melua muzika ir šylančiu radiatoriumi (taip, vasara, bet čia taip šalta, kad gerb. danai automatiškai įjungė šildymą). Nuėjusi nufotografavau kaip atrodo virtuvė, kurioje jau dvi savaites gaminamės valgį, taip pat sukelsiu kaip atrodo dabartinis dviejų lietuvių urvas. Pripažinsiu, toks gyvenimas turi savito žavesio.

Taigi:

apytiksliai 12kv.m., gyvename dviese :)

vieta kur gaminame valgyti, valgome, ir jau kelios dienos žaviai tvarkinga - džiugu :)

mano kuklus priminimas, aplietas, nukritęs, bet dar neišmestas :)